Deimantų karatų svoris

Vietoje gramų ar kilogramų, deimantai sveriami karatais (tai ne aukso karatai, kurie reiškia grynumą). Karatai paprasčiausiai nurodo matavimo skalę, kurioje 1 karatas = 0,2 gramo (0,50 karato = 0,1 gramo, o 5 karatai = 1 gramas).

Didėjant karato svoriui, didėja ir deimanto dydis. Keista, tačiau šis santykis vaizduojamas ne tiese, o kreive. Taigi, kaip matote apačioje, 2,0 karatų deimantas neatrodys dukart didesnis už 1,0 karato deimantą.

Eksperto patarimas Nr. 1

Lygindami panašius deimantus stenkitės atkreipti dėmesį į matmenis. Panašaus svorio deimantų matmenys gali ženkliai skirtis. Pasirinkę platesnių matmenų deimantą gausite didesnį deimanto paviršiaus plotą už tą pačią kainą.

Eksperto patarimas Nr. 2

Tam tikri deimantų dydžiai turi didelę paklausą (pvz. 0,50ct, 0,75ct, 1,0ct), todėl kainos gali drąstiškai skirtis priklausomai nuo karato svorio. 0,90 karato deimantas gali būti 10–20 proc. vertingesnis už tokios pat kokybės 1,0 karato deimantą, bet gali atrodyti beveik identiškas dydžio atžvilgiu, visgi jų kaina gali labai skirtis.

Istorija

Žodis karatas kilęs iš graikų ir arabų saldžiavaisės ceratonijos (pupmedžio) pavadinimo – Keration graikų kalboje ir Qirrat – arabų. Džiovintas saldžiavaisės ceratonijos sėklas kadaise kaip svarelį sverdami auksą, deimantus, brangakmenius ir perlus dėl sąlyginai pastovaus svorio ir dydžio naudojo prekeiviai. Tačiau svarbu pažymėti tai, kad deimantų karatai skiriasi nuo aukso karatų, kurie naudojami aukso grynumui nustatyti.

Bizantijos imperijos laikais žmonės naudojo ceratonijos sėklos dydžio akmenukus monetoms sverti. Akmenukai svėrė 196 mg, o tai prilygo vidutiniam vienos ceratonijos medžio sėklos svoriui. Tačiau jų vartojimas galiausiai sumažėjo, nes buvo pastebėta, jog nepaisant sėklų panašumo, jų svoris iš tiesų nebuvo vienodas. Daugelis stengėsi standartizuoti brangakmenių svorio matavimą, bet tik 1907 metais, ketvirtoje Generalinėje svorių ir matų konferencijoje, karatas buvo priimtas kaip oficialus brangakmenių svorio matas.

1913 metais karatą kaip brangakmenių matą, oficialiai patvirtino ir JAV, o jau 1914-aisiais Jungtinė Karalystė bei visa Europa pasekė šiuo pavyzdžiu. Iki 1930-ųjų didžioji dalis deimantų ir brangakmenių industrijos pritarė standartizuotam matui, kuris vis dar vartojamas ir šiandien.

Matmenys atlieka svarbų vaidmenį deimanto išvaizdoje. Be svorio taip pat derėtų atsižvelgti ir į deimanto viršūnės plotį. Dažnai manoma, kad 0,50 karato yra pusė vieno karato dydžio. Tiesą sakant, 0,50 karato yra pusė vieno karato svorio, bet apvalaus brangakmenio viršūnės skirtumas milimetrais yra tik 1,35 mm. Vidutiniai 0,50 karato brangakmenio viršūnės matmenys yra 5 mm, o tuo tarpu vieno karato brangakmenio viršūnės plotas yra 6,35 mm.

Karato svoris nurodo deimanto dydi, tačiau brangakmenio forma ir briaunavimas taip pat lemia tai, koks didelis ar mažas brangakmenis atrodys. Ilgas (migdolo) formos brangakmenis, toks kaip Markizas, gali atrodyti didesnis už apvalų briliantą netgi tuo atveju, jei du brangakmeniai yra tokio paties svorio.

Lyginant du tos pačios formos brangakmenius svarbu atkreipti dėmesį į briaunavimo laipsnių lentelę bei paviljono gilumo išraišką procentais, kadangi negilūs brangakmeniai dažnai atrodo didesni už gilius. Kiti aspektai, tokie kaip rundisto storumas taip pat gali turėti įtakos tam, koks didelis brangakmenis atrodo, tačiau tai nebūtinai nulemia brangakmenio kokybę.